- pilnintėlis
- pilniñtėlis, -ė adj. (1) BŽ395, pilnintė̃lis (2) Skr; R, N, OsG123, LL141 žr. pilnintelis.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pilnintėlis
Look at other dictionaries:
pilnintelis — pilniñtelis, ė adj. (1), pilnìntelis (1) J, Gs, pilnintelỹs, ė̃ (34a) 1. visai pilnas, pilnutėlis: Ravai buvo pilninteliaĩ vandens Krž. Darželis pilnintelỹs rūtų Krž. Aruodai pilnìnteliai javų Ll. pilniñteliai adv. K. 2. tikras, kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
